SUOMIŲ LAIKOS STANDARTAS

CHARAKTERIS. Medžioklinių šunų veislė. KSL (Karelų suomių laika) yra judri, nuovoki, labai prisirišusi prie šeimininko, nepakenčia šiurkštaus elgesio, nepasitiki svetimais, atsargi, uoliai medžioja. Būdingas aliūras – šuoliavimas, kartais besikaitaliojantis su risčia.

KAILIS. Kailio spalva – visų atspalvių rausvai ruda; šiek tiek šviesesnė yra ausų vidinė pusė, vokai, pasmakrė, krūtinė, pilvas, kojų vidinė pusė, šlaunys ir uodegos apačia. Esti baltų dėmių ant kaklo, krūtinės, pilvo, kojų ir uodegos galo, baltas ruoželis ant galvos, taip pat paskirų juodų plaukų ant nugaros, lūpų. Šviesiai geltona spalva nepageidautina. Nosies veidrodėlis juodas, jei plaukai šviesiai rudi – būna rudas. Kailis kiekvieną dieną šukuojamas šepečiu.

ŪGIS. Šios veislės šuo nedidelis (tai mažiausia medžioklinė laika), lengvo sudėjimo, stamantrios konstitucijos. Patino aukštis ties gogu 42 – 50 cm, patelės – 38 – 46 cm. Patino aukštis ties strėnomis 1 cm mažesnis negu ties gogu, patelės – toks kaip ties gogu. Patino stoto indeksas 100 – 102, patelės – 100 – 104. Oda standi, plona elastinga, be klosčių. Raumenys tvirti, standūs. Patino plaštakos apimtis 9 – 10 cm, patelės – 8 – 9 cm.

GALVA. Galva standi , iš viršaus atrodo pleištiška, beveik lygiakraščio trikampio pavidalo. Smegeninė kaukolės dalis palyginti plati. Platus ir pakaušis (patelių siauresnis). Kaukolės ilgis toks kaip plotis ar kiek už jį didesnis. Snukis standus, smailus, trumpesnis už smegeninę kaukolės dalį. Pakaktys ryškus. Viršutinė snukio dalis ir kaktos linijos lygiagrečios. Skruostai iškilūs, ypač patinų. Pakaušio gumburėlis nedidelis. Lūpos standžios, prigludusios.

AKYS. Akys vidutinio dydžio, ovalios, kiek įkyptos, tamsiai rudos arba rudos. Žvilgsnis gyvas, išraiškingas.

DANTYS. Dantys balti, tvirti, tankūs. Sankanda žirkliška.

AUSYS. Ausys stačios, nedidelės, trikampiškos, smailiais galais, judrios.

KAKLAS. Kaklas raumeningas, ovalus, vidutinio ilgio, su nugaros linija sudaro 45 – 50 laipsnių kampą.

NUGARA. Patino gogas ryškiai iškilęs virš nugaros. Nugara tvirta, raumeninga, tiesi, siaura ir trumpa. Juosmuo trumpas raumeningas. Strėnos plačios ir trumpos.

KRŪTINĖ. Krūtinė plati, kiaušinio pavidalo, siekia alkūnes. Pilvas įtrauktas.

KOJOS. Priekinės kojos raumeningos, stamantrios, tiesios ir lygiagrečios. Pečiai kiek įstriži. Alkūnės atgręžtos atgal. Plaštakos trumpos, kiek pasvirusios. Užpakalinės kojos taip pat tiesios ir lygiagrečios, jų sąnarių kampai, žiūrint iš šono, ryškūs. Slėsnos beveik stačios. Letenos apvalios arba su kiek ilgesniais viduriniais pirštais. Pirštai susiglaudę ir sugniaužti.

UODEGA. Uodega suriesta žiedu ant nugaros arba priglausta prie šlaunies. Ištiesta uodega siekia alkūnės sąnarį arba yra 1 – 2 cm trumpesnė.

KAILIS. Kailio plaukai šiurkštūs tiesūs, pavilnė vešli, tanki, minkšta, gerokai trumpesnė. Galvos ir ausų plaukai tankūs, bet trumpi. Ant gogo plaukai ilgesni, ypač patinų. Kaklo ir pečių plaukai vešlūs, ilgi ir sudaro tarsi apykaklę, o sandūroje su skruostų plaukais – žandenas. Kojos apžėlusios trumpais, šiurkščiais, tankiais plaukais, užpakalinėje pusėje ilgesniais. Ant priekinių kojų jie sudaro nedideles, ant užpakalinių – gana ilgas pašukas, bet be nuokarų. Uodega apaugusi tankiais, šiurkščiais plaukais, apačioje kiek ilgesniais, bet be nuokaros.

Trūkumai ir ydos: nestandartinis ūgis, ilgokas snukis, iš dalies arba visiškai be pigmentų nosies veidrodėlis, lūpos, vokai; žemai išaugusios, didelės, nejudrios ausys; šviesios įdubusios, ovalios, mažos, baltos, geltonos, žalios, pilkos, skirtingų spalvų akys; nežirkliška sankanda; neryškus ar pernelyg ryškus pakaktys; riestas snukis; pasviras arba stačias kaklas su nuodriba; neryškus gogas (patinų); silpna nugara; ilgas, iškilas juosmuo; siauros nuolaidžios strėnos; plokščia, apvali, nesiekianti alkūnių krūtinė; pernelyg įtrauktas, nudribęs pilvas; tiesūs pečiai; kreivoki dilbiai; pakrypusios į vidų ar išorę alkūnės; tiesios arba pernelyg pasviros plaštakos; išsiskėtusios arba šleivos priekinės galūnės; suglausti arba išskėsti užpakalinių kojų sąnariai; pernelyg ilgos, ovalios, nesugniaužtos, plokščios letenos; išskėsti pirštai; per ilga uodega; garbanoti plaukai; pavilnės nebuvimas; nedidelės nuokaros ant uodegos ir užpakalinių kojų.

KSL gimininga suomių špicui. Nuo seno KSL buvo naudojama paukščiams ir kiškiams medžioti.

Šaltinis: „Šunys. Enciklopedija“ (knygos iniciatoriai: K. Masilionis, V. Klova, A. Kuzavinis).